M. K. Čiurlionio paveikslas Mintys (JG00004020)

Iš S. Čiurlionienės-Kymantaitės atsiminimų: „Konstantinas gyveno nuolat gamtos grožyje pasinėręs, kiekviena šakelė buvo jo stebėjimų objektas. Jis gerte gėrė gėlių spalvas, o ką jau sakyti apie debesis… Sykį, atsimenu, sėdėjome ant aukštos kopos netoli Naglio kalno – ypatingai saulės nurausvintas buvo dangus – ir staiga virš mūsų galvų ėmė plaukti tokie keisti debesys – laivai, ir tiek, su išpūstomis burėmis laivai – palšos, išpūstos, nurausvintos burės – „slenka… slenka… išdidžiai.“

– Žiūrėk, tavo paveikslai, – parodžiau aš.

Mačiau – matau dar šiandie, – kaip pašoko, žvalgėsi visai apsvaigęs ir akimis tą dangaus stebuklą gerte gėrė.“ (S. Čiurlionienė-Kymantaitė. Iš atsiminimų apie M.K. Čiurlionį // Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę V.: Valst. grož. lit. l-kla, 1960. P. 327)

M. K. Čiurlionis sulygina žemiškojo laivo – valties ir dangiškojo debesų laivo formas. Tokiu būdu dailininkas išryškina kelias susijusias opozicijas: tamsus – šviesus, sunkus – lengvas, mažas – didelis, žemiškas – dangiškas, laikinas – amžinas…